Search Result

 Tado Blindos vardas pasigirsta 1973 m. B. Bratkauskas pagal R. Šavelio scenarijų sukūrė TV keturių serijų nuotykių filmą „Tadas Blinda“; prisidėjo ir 1987 m. išleistas R. Šavelio romanas „Tadas Blinda“. Populiarus miuziklas „Tadas Blinda“ (režisierius R. Marcinkus, vienas autorių – Andrius Mamontovas). Ir vis dar girdisi kūrėjų planų, skirtų Tadui Blindai. Traukia legenda, per pusantro šimto metų perėjusi į mitinį lauką ir laiką, nebepavaldų sąmoningiems norams užmiršti ir kokio plėšikėlio nebeminėti. Netgi gėdytis minėti.

Plėšikas turi įgyti kitą rangą nei įprasta, kad plėšikavime atsirastų kitų prasmių. Neabejotina, kad kito rango buvo ir Tadas Blinda, lietuviškasis Robino Hudo variantas, nuo seniausių laikų einančio kilnaus keršto už patirtą didelę skriaudą, neteisybę reiškėjas. Enciklopedinis apibūdinimas: Tadas Blinda – žemaičių plėšikų vadas. Plėšikų vadas, kurio negali apeiti enciklopedija, – ir pati naujausia. Kažkas už to slypi. Kažkas daugiau nei plėšikavimas, vadovavimas gaujai. Bet kas? Kokia energija, vis pertekanti, atitekanti? Kas ją maitina, prie kokių žmogaus sąmonės tinklų ji yra prisijungusi?

Literatūros apie Tadą Blindą pradžia – daugiau kaip prieš šimtą metų, kai Lazdynų Pelėda pradėjo rinkti medžiagą apie Žemaitijoje itin garsų plėšiką, svieto lygintoją. Rašytoją sudomino netoli jos gimtųjų vietų 1846 ar 1847 m. gimęs, apie trisdešimt metų tegyvenęs, 1877 m. pavasarį Luokės jomarke užmuštas jaunas svieto lygintojas. Jei ne Lazdynų Pelėda – „iš bočių probočių bajorė“ Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė, – faktų apie Tadą Blindą gal ir nebūtų likę. Platesnį paaiškinimą randame rašytojos laiške Povilui Višinskiui (1900. II): „Dabar nedaug darbavaus ant mūsų dirvos, parašiau „Sulygintojį svieto“, rodos, skaičiau Tamistai medegą, surinktą dėl to veikalo? Pasitikau su keletu sunkių vietų, nežinau, kaip iš to išbristi, ir renku balsus jūsų, broliai lietuviai, dėl to ir Tamistos prašysiu duoti savų: pasaka mano yra apie Blindą, kurį paprastai ponai ir abelnai mūsų buržuazija už razbaininką laiko ir vagį, kuris ant galo tapė užmuštas per siuntinius Oginskio. Terp mužikų Blinda visiškai išrodo kiteip: vargdieniai kitaip kalba kaip bajorai ir atminty jų jis „sulygintojo svieto“ vardą amžinai gavo. Įsipažinau su vienu seniuku, kurs jaunose dienose tarnavo prie tėvų Blindos, parsivežiau jį pas save ir atvirai pasakiau, kam man reikia tų žinių. Akyvas buvo dėl manęs sujudimas to senio, kad, atminčia sugrįžęs į jaunas dienas, pasakojo man praeitį. Išsikalbome atvirai labai apie augimą Blindos, apie sąlygas, kurios pastūmė tą žmogų ant to kelio. Terp kitų priežasčių, kurios atėmė tikybą Blindai, buvo paleistuvingas gyvenimas motinos jo, o labiausiai bjaurus romansas su kunigu, kurį šlovino kaipo paleistuvį visi. Rašant apie Blindą, negal, man rodos, nepaliesti apie tą žmogų, kurs buvo priežasčia nelaimės visos giminės jų, nes kunigas tas atėmė viską Blindai, kas žmogui brangus, motina jo ant galo nusigėrė ir mirė patvorėj. Staiga sūnus kunigo, o brolis Blindos, ištremtas, o Blinda užmuštas. Klausimas žudo mane, ar valia užgauti stačiai ilgaskvernius, ar raštas mano ir jo turinys bus suprastas dėl daugumo mūsų brolių? ar atneš naudą? ar nepapiktins per daug? Janulaitis lenkia rašyti biografiją, aš su tuom nesutinku, nes reikėtų prašalinti daug poetiškų paslaptų Bivainės girios, kurioj Blinda daugiau gyveno“ (1). Iš laiško aiškiai matyti, kad Lazdynų Pelėda suprato, kad Tado Blindos istorija turi nelengvai įžvelgiamų ir atveriamų paslapčių. Ir kad ją kaip tik tos paslaptys domino, domino pasaka, poetiniai elementai, tai, kas netelpa į biografiją. Kas verčia priešintis. Tadas nebuvo iš vargingųjų, jo protestas prasidėjo greičiausiai kaip moralinė reakcija, kaip sąmonės įskila dėl to, ko jis negalėjo pateisinti. Galiausiai peraugo į socialinį maištą, įgijo ideologiją, perimtą iš žmonių lygybės utopijų, ne kartą drebinusių Europą. Turėjo būti karšto kraujo, kaip žemaičiai iki šiol apibūdina stipriai reaguojančius, užsidegančius žmones. Negalėjo tik plėšikauti, turėjo rasti motyvų – vardan ko. Tik su prasmėmis susietus veiksmus perima mitas...

2011 pabaigoje pasirodė nauja versija: Tadas Blinda. Pradžia. Legenda gimsta. Nežinau kaip kitiems tautiečiams (teneužpyksta autoriai, aktoriai ir visi kiti, prisidėję prie filmo "gimimo") tačiau asmeniškai man šis filmas nepatiko. O buvo tokia euforija: šitoks šedevras, tiek pompastikos, nelegalių kopijų (piratų) gaudymas... Žodžiu surengta tikra "raganų medžioklė", o ar vertėjo? Bet tai tik mano nuomonė.

Beje, šį filmą žiūrėjau tikrai ne kinoteatre. Jau puikuojasi pilnas internetas gana aukštos kokybės "blurėjaus" kopijų. Tai įrodant įkelsiu atvaizdą - žiūrėkite žemiau. Tai tiek. Na o dabar pasižiūrėkime seną, gerą 4 dalių pastatymą su V. Tomkum. Už šią LTV televizijos kopiją gal negausim "per kepurę" :D