Vaiko gerovės tarybos pirmininkas: laikinosios globos panaikinimas pakenktų L.Stankūnaitės dukrai

 įvertinti tokius siūlymus.

Skubotas laikinos globos panaikinimas problemą tik dar labiau paaštrintų, pakenktų vaiko gerovei, jo psichologinei būsenai, nes tokiu būdu būtų atvertas kelias sudaryti dar nesaugesnę situaciją mergaitei.

Pirmiausia D. Bitaitis atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau priimtas teismo sprendimas perduoti dukrą mamai automatiškai nepanaikina laikinosios globos, tačiau tuo pačiu pabrėžia, kad tai padaryti gali ne tik savivaldybės administracijos direktorius. Teismui paskelbus, kad vaikas turi gyventi su motina, L. Stankūnaitė turi teisę kreiptis į Administracinį teismą ir prašyti panaikinti laikinąją globą, tačiau, deja, ji šia teise iki šiol nepasinaudojo.

Taip pat D. Bitaitis atkreipia dėmesį į tai, kad mergaitės globėjai tinkamai nevykdant pareigų, laikinoji globa ne tik gali būti peržiūrėta, bet ir bus peržiūrėta. Kaip informavo Kauno rajono vaiko teisių apsaugos specialistai, globėja neranda laiko susitikti su mergaitės emocinę būklę turinčiais įvertinti ekspertais po bandymo įvykdyti teismo sprendimą ir perduoti vaiką motinai.

„Pagal šiuo metu galiojančią teisinę tvarką, Lietuvoje nepilnametis vaikas negali nei minutei likti be globos, kad ir laikinos. Vaikas turi turėti įstatyminį atstovą – tėvą, mamą arba globėją. Sakantieji, kad panaikinus globą visos problemos bus išspręstos, klysta. Priešingai – jos taps dar gilesnės ir sunkesnės, kadangi panaikinus laikinąją globą, mergaitė atsidurtų dar nesaugesnėje situacijoje“, – aiškino D. Bitaitis.

Pagal Civilinį kodeksą, laikinoji globa baigiasi, kai vaikas yra perduodamas motinai.

Vaiko gerovės komisijos pirmininko teigimu, teismų sprendimai, jei siekiame būti teisinė valstybė, turi būti vykdomi, tačiau tai turi būti daroma civilizuotai, nenaudojant prievartos prieš vaiką, nesudarant tokių scenų vaiko akivaizdoje, nesukuriant konfliktinės aplinkos, kuri psichologiškai traumuoja vaiką.

„Negalime leisti, kad antrą kartą pasikartotų tai, kas įvyko bandant perduoti vaiką mamai. Todėl yra dedamos pastangos, kad atsakingos institucijos dirbtų koordinuotai ir nekartotų klaidų, o priešingai – siektų apsaugoti vaiką nuo to, kad jis nebūtų dar labiau psichologiškai traumuotas“, – sakė D. Bitaitis.

Be to, D. Bitaitis atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu vaikui reikalinga emociškai rami aplinka, todėl prašo tiek artimųjų, tiek prie globėjų namų besibūriuojančių žmonių nepamiršti vaiko interesų, nes jie yra svarbiausi. Todėl visos atsakingos institucijos yra kviečiamos dirbti koordinuotai ir užtikrinti, kad, vykdant teismo sprendimą, nebūtų pažeisti mergaitės interesai. Iki šiol bendradarbiavimo tarp institucijų trūksta, sprendžiant su vaiko gerove susijusius klausimus, neretai nuošalyje paliekami vaiko teisių apsaugos specialistai.