už portalo lankytojų pateiktos informacijos autentiškumą, kokybę ir tikslumą neatsako.
Pastebėjus netinkamo turinio informacijos - prašome pranešti redakcijai.
Užpildyk šią formą. Tekstą kuris jau yra palik, o po tekstu parašyk pastebėjimus. Informacijos gavėją nurodyk pagalba@norim.lt
Miela Laimute, turbūt turiu teisę teigti, jog suprantu tavąjį skausmą dėl atimtos iš tavęs dukros geriau nei kas kitas.
Aš niekada nebuvau teisingai ar neteisingai apkaltinta savo dukrytės pardavinėjimu pedofilams. Tai esminis skirtumas tarp mūsų, todėl visa savo esybe bandau save įtikinti, kad aš ne tokia, kaip tu - aš geresne. Nes mano tuomet septynerių su puse metų dukrytę prieš trejus metus Jungtines Karalystes socialines tarnybos paėmė iš mano globos dėl mano alkoholio vartojimo. Nors visada dirbau, turėjau didelį būstą sau ir jai, ir atrodo, rūpinaus ja kiek gali vieniša dirbanti mama.
Trejus metus Jungtinėje Karalystėje kovojau dėl savo dabar jau dešimtmetės dukrytės globos. Pirmus metus man vykdė begales (gal penkias) plaukų alkoholio ekspertizes, kurios nuolat rodė teigiamą rezultatą. Anglų socialinės tarnybos mojo ranką į mano terapeutų, darbdavių, visuomeninių grupių teigiamus atsiliepimus. Anglų socialinė darbuotoja savo raportuose atvirai teigė, jog esu melagė, sugebanti slaptai gerti ir apgaudinėti ne tik darbdavius, terapeutus, bet ir savo dukrytę.
Mano dukrytė nebuvo apgyvendinta su teta, kaip kad tavoji, Laimute. Nors mano dukrytės teta - psichologė, dirbusi su vaikais, o vėliau ir gavusi teigiamą Lietuvos socialinių tarnybų vadinamąjį asesmenta (Įvertinimą) ir pripažinta būti tinkama mano dukrytes - josios dukterėčios - globėja. Mano 7,5 metų dukra buvo apgyvendinta su vieniša senyvo amžiaus globėja angle. Ši globėja dėl sveikatos sutrikimų tapo vegetare, todėl ir mano dukra buvo paversta vegetare. Ši globėja netiki Dievą, todėl mano dukrytė, pakrikštyta Lietuvoje katalike, o Anglijoje lankanti katalikiškąją mokyklą, greitai ėmė kalbėti, kad netiki Dievu.
Nors iki šitos globėjos mokytojai žavėjosi jos nuoširdžiu tikėjimo supratimu. Pirmuosius angliškosios globos mėnesius dukrytei buvo leista lankyti šeštadieninę lietuvišką mokyklėlę, kad bent taip išsaugoti lietuvišką identitetą. Tačiau tai buvo panaikinta, nes mano dukra neva nebenorėjo lankyti šios mokyklėlės ir apskritai -ji nebenorėjo turėti nieko bendro su Lietuva. Todėl mūsų vienkartiniu per savaitę susitikimų metu (pusantros valandos) man buvo liepta kalbėti tik angliškai - raštu buvau įspėta, kad jei kalbėsiu lietuviškai, susitikimas bus nutrauktas.
Taip praėjo pirmieji mano dukrytės metai Angliškoje globoje. Kaip minėjau, dėl plaukų testų socialines tarnybos nusprendė, jog esu girtuoklė melagė. Manau, šia nuomone buvo pasidalinta su mano dukra - juk jai kažkaip reikėjo paaiškinti, kodėl ji po vienerių metų laukimo negali grįžti namo, nors taip laukia ir NORI grįžt.
Įsivaizduoju, kaip skaudėjo mano dukrytei širdytę, kai ji turėjo patikėti, jog visus metus melavau jai apie savo pastangas vėl buti kartu. Jos noras buti su manim greitai virto nenoru net matyti mane. Jos globėja suskubo pareikšti norą tapti nuolatine globėja, gal net įvaikintoja. Ji niekino mane, kaip nepataisomą, sąžinę pragėrusią motiną. Ir šita panieka dalinosi su mano dukra..Negaliu apsakyti, kas tuomet vyko mano dukrytės širdytėj, kai apie jos mylimiausią mamą - kokia visada buvau ja i-buvo kalbami negeri dalykai.
Visa tai tęsėsi pusantrų metų, kol Aukštasis (High) JK Teismas išaiškino, jog plaukų testai dėl alkoholio negali buti patikimi. Dar aiškiau - galima ir reikėtų remtis tik klinikiniais, t.y., terapeutų, darbdavių, grupių įrodymais. Deja, šis išaiškinimas man ir mano dukrai buvo pavėluotas. Nes mano mažoji mergaite nenuilstamai teigė, jog NEBENORI grįžti pas mamą - ji norinti gyventi su josios senyvo amžiaus globėja.
Pagal visas JK teisines procedūras buvo paskirta vaiku psichiatro ekspertizė. Šis psichiatras surašė rimčiausią raportą pasiremdamas minėtosios senyvos globėjos parodymais - ką gero ji galėjo pasakyti apie mane? Šis žymus JK psichiatras iš akies, nevykdęs jokių tyrimų ar eksperimentų, nustatė, jog mano aštuonerių - devynerių metų dukrytė yra labai supratinga ir puikiai suvokia savo sprendimo negrįžti namo pasėkmes, šis psichiatras teigė, jog tokio amžiaus vaikas jokiais budais negalėjo fantazuoti, pavyzdžiui, jog Lietuvoje pusę metų gyveno su nepažįstamais žmonėmis...Kai aš pati klausiau jos, kam ji “prikliedėjo” tokių dalykų šitam mokslo vyrui, mano dukrytė labai smagiai juokėsi - džiaugėsi, kad apgavo jį..Kai mano advokatas bandė įrodyti, kad prie mano dukrytės nenoro grįžti namo prisidėjo jos lietuviško identiteto panaikinimas : galimybes kalbėti lietuviškai, galimybes vaikiškai prašyti Dievulio pagalbos atėmimas ir t.t.; šis psichiatras išaiškino visiems nesusivokėliams, kad mano dukrytė PATI APSISPRENDė atsisakyti lietuvybės - nes ji jai neva asocijuojasi su mama, kurios ji taip nekenčia.
Teismas ir netgi Socialinės tarnybos po beveik trejų metu teismų maratono pripažino, jog mama (aš) padarė viską įmanomą, kad duktė grįžtų namo. Tačiau VAIKO VALIA JK, skirtingai nei Lietuvoje, yra svarbiausias interesas. Negalima vaiko per prievartą grąžinti i šeimą, kokia ideali ji bebūtų šiandien. JK Apeliacinis Teismas pripažino mamos (mano)situacijos tragediją, prie kurios prisidėjo ir klaidingas JK socialinių tarnybų darbas. Tačiau patvirtino, jog mano dukrytė grįš namo tik tuomet, kai pati to norės, tikimasi su terapijos pagalba. Mums leista susitikinėti vieną kartą per mėnesį.
Miela Laimute, mane ėmė šiurpas, kai stebėjau, kaip stambių apsaugininkų apsuptyje žengei pasiimti savo dukrytę iš josios tikros (kraujo ryšio) tetos ir močiutės. Kaip tempei ją į save. Kaip visa savo esybe demonstravai savo teisumą, nes taip nusprendė Lietuvos teismas. Mano mergytė buvo palikta globoje su viltimi vėliau vis dėlto grįžti namo tik dėl mano teigiamų pastangų, mano keitimosi ir noro keistis. O kaip ir, ar keitiesi tu, Laimute? Ką gali pasiūlyti DABAR savo dukrytei? Kaip ruošies įtikinti ją, jog esi ne šlykštynė -nesvarbu, kodėl tavo mažoji mergytė DABAR tave taip vadina?
Juk plika akimi, be psichiatro ekspertizės matosi, kad ne laikas DABAR grįžti tavo dukrytei pas tave. Jei tikrai myli savo dukrytę ir nori jai gero, suteik jai ramybę nuo šitos tragiškos kovos. Ne vienas teismas, ne vienas politikas negali nuspręsti, kad laikas mylėti. Motinos meilė - amžina. Tikra motina moka laukti. Gal ir tau verta nurimti ir palaukti, juolab kad teigi buvusi neteisingai apkaltinta. Juk tavo dukrytė gyvena ne pas svetimą anglišką “lady” su kitokia kultūra ir tikėjimu. Tavo dukrytė gyvena savo žuvusio tėvelio šeimoje. Ar tai taip blogai?
Man viena JK Socialinių tarnybų darbuotoja pasakė: nereikia remtis tuo, kaip dukrytė mylėjo jus prieš trejus metus. Mes esam čia ir dabar ir yra taip, kaip yra. Todėl ir tu Laimute, pamastyk, ar esi tikra, jog prievarta susigražinsi savo dukrytes meilę?
Rašyti recenziją