Istorija. Istorijos sąvoka

Priešistorės tyrinėjimai, dažniausiai yra palikti archeologams. Šias dvi mokslo šakas – Istoriją, bei archeologiją šiais laikais yra ypatingai sunku atskirti, kadangi tiek viena, tiek kita naudojasi viena kitos patirtimi, bei metodologija, tad šios mokslo šakos yra persipynusios viena su kita.

Istorija turi labai didelę įtaką įvairių kultūrų, bei tautų gyvenime. Istorija mums primena įvairius praeities išgyvenimus, aplinkybes, bei įvykius, be kurių būtų sunku gyventi šiandieniame pasaulyje.

Istorikų darbo etapai dažniausiai yra skirstomi į tris grupes:

1. euristinis (Ieškojimas medžiagos, bei jos kaupimas),

2. kritinis (Kai surinkta medžiaga yra kritiškai apdorojama, įvairiais būdais patikrinama, bei nustatomi faktai.),

3. interpretacinis (kai į mintis suvedami faktai, koncepcijos).

Tyrimų medžiaga, kurią naudoja istorikai, tradiciškai vadinama istorijos šaltiniu, kurių pagalba yra nustatomi faktai. Pastarieji yra skirstomi į:

Pirminius (Liudytojai), bei antrinius (kai yra pasiremiama kitais istoriniais šaltiniais). Taip pat pobūdis: Naratyvinis (kronika, metraštis, atsiminimas), dokumentinis (įstatymas, administracinis aktas, įvairios bylos ir kt.).

Jeigu nusprendėte savo gyvenimą sieti su istorija, reikėtu atminti, jog istorijos mokslo šaka, taip pat turi pagalbinių disciplinų kurios turi didelę įtaką istorijos spartesnei raidai. Tokios pagalbinės disciplinos kaip etnografija, ar archeologija šiomis dienomis pripažįstamos kaip nuo nieko nepriklausomos mokslo šakos.

• Archyvistika – Viskas kas susiję su archyvais, jų istorija, bei archyvų darbo metodika.
• Bonistika – Vertybinių popierių, atsiskaitymo – mokėjimo priemonių tyrinėjimo mokslo šaka.
• Chronologija – tiksliai nustato įvairių dokumentų, bei įvykių datas.
• Diplomatika – Senųjų aktų raidos tyrinėjimo mokslo šaka.
• Emblematika – emblemų, bei įvarių simbolių tyrinėjimo mokslo šaka.
• Epigrafika – tyrinėja senuosius epigrafus (įrašus akmens plokštėse, statiniuose, metalo dirbiniuose, molyje).
• Faleristika – medalių, ordinų istorija.
• Filatelija – Pašto ženklų istorija.
• Genealogija – Giminystės ryšių, giminių tyrinėjimas.
• Heraldika – Herbų tyrinėjimas.
• Metrologija – Matavimo vienetų sistemos.
• Numizmatika – Monetų istorija.
• Paleografija – Rašto tyrinėjimo mokslas.
• Sfragistika- skiriamųjų ženklų tyrinėjimas popieriuje, vaške kt.
• Šaltiniotyra – Pagrindinė veikla – istorijos šaltiniai, jų rinkimas, tyrimas.
• Veksilologija – vėliavų tyrinėjimas.

Lietuvoje profesionalūs istorikai, rengiami, bei tyrimai atliekami šiose institucijose:

• Lietuvos istorijos institutas
• Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas
• Vilniaus Pedagoginio universiteto Istorijos fakultetas
• Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedra
• Klaipėdos universitetas – Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, bei Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedra
• Šiaulių universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedra
• Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras