Prezidentė Dalia Grybauskaitė naikina lietuviškus bankus?

Dienraštis „Lietuvos rytas“ tiesiai šviesiai įvardino, kad sprendimas likviduoti „Snoro“ ir Ūkio bankus atėjo tiesiai iš prezidentės Dalios Grybauskaitės.

„Tik ar vertėjo tiek ilgai vargti? , - rašoma šiame dienraštyje, - juk nebuvo paslaptis, kad ekscentriškojo Vladimiro Romanovo valdomą banką jau buvo seniai nuspręsta likviduoti. Kas bus kita auka po „Snoro”, baigiantis 2011-iesiems nekilo abejonių – būtent Ūkio bankas. Iš esmės jis galėjo būti uždarytas kartu su „Snoru”, nes priežasčių tam tikrai būta. Tačiau tiek centrinis bankas, tiek jam diriguojantys aukščiausi valstybės pareigūnai greičiausiai pabūgo. Viena vertus, tai būtų reiškę dar didesnes išlaidas – juk indėlius būtų tekę grąžinti valstybės sąskaita. Antra, tokiu atveju tikrai būtų išsipildžiusi „Lietuvos ryto” 2011 metų rudenį paskelbta informacija apie įsakymą sužlugdyti lietuviškus bankus.

Todėl Ūkio banko agoniją nuspręsta pratęsti. Ultimatumų taip ir neišgirdo.

Vis dėlto jau prieš metus iš Prezidentūros atskriejo nedviprasmiškas nurodymas: arba Ūkio bankas privalo susigrąžinti visas investicijas iš Balkanų šalių ir Rusijos, arba jis turi jungtis su Šiaulių banku.

Staigiai pasitraukti iš užsienio rinkų – beveik neįmanoma misija. Tačiau V.Romanovui buvo žeminanti ir kita sąlyga: jungtiniame banke jam buvo pažadėta geriausiu atveju 30 proc. akcijų.

Deryboms nepavykus Ūkio banko kontrolę iš esmės perėmė Lietuvos bankas. Todėl itin keistai atrodė jo vadovų postringavimai apie tai, kad sustabdžius Ūkio banko veiklą reikėjo viską tinkamai įvertinti ir tik tuomet pateikti pertvarkos planą.

Ūkio banko uždarymas valstybei bei su šiuo banku reikalų neturėjusiems indėlininkams kainuos brangiau, nei "Snoro" bankrotas. Tai teigia smulkiuosius investuotojus vienijanti Investuotojų asociacija.

„Pagrindinis skirtumas tarp „Snoro“ ir Ūkio bankų tas, kad „Snoras“ daug aktyviau platino neapdraustus produktus – indėlių sertifikatus ir obligacijas, taip pat buvo itin aktyvus dirbdamas su stambiais valstybiniais ir verslo klientais. Tuo tarpu Ūkio bankas, finansuodamas savo veiklą, daugiausiai kliovėsi gyventojų indėliais, kurie apdrausti. Todėl „Snoro“ atveju daugiausiai nuostolių patyrė banko kreditoriai ir akcininkai, o Ūkio banko atveju didelę dalį nuostolių teks prisiimti Indėlių draudimo fondui“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Skelbiama, kad apdrausti Ūkio banko klientų indėliai siekia apie 2,7 milijardo litų. Perduodant šiuos įsipareigojimus bei „gerąjį“ Ūkio banko turtą, Indėlių ir investicijų draudimui, kaip skelbiama, prie sandorio finansavimo gali tekti prisidėti apie 800 milijonų litų.

„Visi Lietuvoje veikiantys bankai, mokantys draudimo įmokas nuo pritrauktų indėlių, Indėlių draudimo fondą per metus papildo apie 170 milijonų litų. Todėl galima konstatuoti, kad už Ūkio banko problemas sumokės ir kitų bankų klientai“, – sakė V. Plunksnis.

Susidorojus su verslininkais, ir atėmus jų verslą, jie patys bus sodinami į kalėjimus, nors pastarieji garsiai ir kalba apie tai, kad jų verslus buvo žlugdomas.

Nepaisant visų jo trūkumų, Vladimiras Romanovas buvo nusipirkęs 17 hektarų žemės Vilniaus centre, kuriame dabar griūna keliasdešimt metų nenaudojami Sporto rūmai. Aiškėja, kad šie rūmai buvo paskelbti sovietinės architektūros meno šedevru, todėl jų neleista griauti ir Ūkio bankui įgyvendinti šioje teritorijoje

Kongresų centras, parduotuvės, biurai, viešbutis, šiuolaikiškas stadionas. Visa tai turėjo iškilti vietoj nustekentų Koncertų ir sporto rūmų bei „Žalgirio” stadiono.  Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo valdoma ŪBIG kūrė ambicingus planus šioje teritorijoje - 2005–2008 metais ji skelbė konkursus 15 hektarų teritorijos plėtros projektams, kurių įspūdingiausi buvo net 200 mln. eurų (beveik 700 mln. litų) vertės.

ŪBIG vietoj rūmų ketino statyti gyvenamųjų namų kompleksą, dėl to bylinėjosi teisme, tačiau leidimo griauti išskirtinės architektūros Koncertų ir sporto rūmų negavo – jie įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Nors visame pasaulyje seni statiniai yra griaunami ir užleidžia vietą naujai architektūrai, tuo labiau, kad Sporto rūmai nebuvo joks šedevras – gal tuomet ir visas „chruščiovkes“ paskelbkime kultūros vertybe.

Tai, kad buvo sužlugdytas Ūkio bankas, yra Vilniaus mero Artūro Zuoko didelė kaltės dalis. Šis pilietis jam palankiam verslui sugeba pramušti bet kokius projektus – pvz., kaip „Rubikonui“ atidavė už dyką 60 hektarų žemės šalia „Siemens“ arenos – vien už pažadą pastatyti šią areną ir pramogų parką.

Tačiau V.Romanovui pastatyti kažką panašaus  buvo užkirstas kelias, nepaisant jo pastangų nuo 2005 m. – visa Sporto rūmų teritorija ir toliau griūna. 

Tapk mūsų draugu Facebook'e ir gauk visas naujienas pirmas